Emocinis sąmoningumas yra sąmoningas požiūris į emocinį gyvenimą, gilesnis savęs suvokimas, gebėjimas sutvardyti trikdančias emocijas, didesnis jautrumas savo ir kitų žmonių jausmams.

Norint suprasti, ką jaučia kiti, pirmiausiai reikia mokėti suprasti, ką jaučiame patys. Pavyzdžiui, kai mes nekantraujame, nejučiomis pradedame pirštais belsti į stalą, ir tą akimirką nesuvokiame, kad beldžiame, nes nekantraujame. Kai įsisąmoniname (pastebime), kad beldžiame, tuomet galime suvokti, kad nekantraujame.

Emocijos mums siunčia signalus, kad turime į kažką atkreipti dėmesį ir kažką  daryti. Tačiau, jei mes nenorime pripažinti savo negatyvių jausmų, tuomet mes galime ir neatkreipti dėmesio į tas problemas, kurias reiktų spręsti. Tiesiog jų galime nepastebėti nesuvokti, kad tokios problemos, apskirtai, mūsų gyvenime egzistuoja. Pavyzdžiui, jei jūs esate vienišas (vieniša) ir jaučiate liūdesį. Kaip manytumėt, kokia žinutę šioje situacijoje siunčia  liūdesys? Tikriausiai dauguma sutiktumėt, kad liūdesys „sako“, kad jums trūksta ryšio su kitais žmonėmis. Taigi emocijos gali mums padėti suvokti turimą problemą ar sunkumą ir ieškoti būdų, kaip tai išspręsti, o jei mes nepripažįstame savo emocijų, tai  problemos gali likti neišspręstos.

Daugybė žmonių stengiasi „pabėgti“ nuo negatyvių emocijų. Vartoja alkoholį, narkotikus, žiūri televizorių, pramogauja, stengiasi, kad tik neiškiltų koks nepageidautinas jausmas. Net pasinėrimas į mokslą ir į religingumą, saugo nuo savo pačių jausmų  pripažinimo.

Kodėl mes turime pažinti ir priimti savo jausmus?

Pirma, kai mes priimame savo jausmus, priimame ir save pačius tokius, kokie esame. Tai nereiškia, kad mes norime tokie būti, bet pozityvūs pokyčiai įmanomi tik tada, kai mes priimame tai, kas yra ir nuo to nebėgame.

Antra, jausmų priėmimas  reikalauja mažiau energijos, nei jų neigimas.

Trečia, kai priimame savo jausmus, jie mūsų netrikdo vis iškildami į paviršių ir primindami mums apie save.

Ketvirta, kai mes priimame savo jausmus, mes galime nukreipti savo energiją kitur ir siekti tų dalykų, kurių norime.

Ką dar galime padaryti?

Sąmoningas perfrazavimas. Jei norime jaustis geriau, suraskime kitus žodžius, išreiškiančius tą patį turinį, bet kitais žodžiais. Pavyzdžiui, „Aš žinau, kad aš dėl to gailėsiuosi“, „Aš žinau, kad save kaltinsiu, jei tai padarysiu“. Šias frazes galima pakeisti kitomis, kad skambėtų pozityviau. Pavyzdžiui, „Aš žinau, kad jausiuosi geriau, jei…“, „Aš pabandysiu ir pasižiūrėsiu, kaip man šį kartą seksis“. Pirmu atveju tikimasi negatyvių jausmų, o tai  padeda mums ko nors vengti. Antruoju atveju tikimasi pozityviu jausmų ir tai padeda bei motyvuoja mus imtis veiksmų.

Kai mes pradedame keisti savo mąstymą, keičiasi ir mūsų emocijos, o kartu keičiasi ir mūsų elgesys.

„tebūnie Jums kaip tikit“  (Mt 9, 27–31).